Mėnulio duktė

Tu pas mane siųsta
Tu mėnulio duktė
Man meile nešina
Skubi
Žino tik tie
Kas dieną skaisčią
Trokšta nakties

Vos tik pilnatis nušvinta virš kiemo
Ir žmogaus lauke nelieka nė vieno
Tavo žingsnius aš tyloj išgirstu
Ir širdy dėl to pasidaro jauku

Tu tyliai pabeldi į mano namo duris
Gerai žinodama kas jas atidarys
Širdis sutvinksi dukart
Ir duris tau atveriu iškart

Pernakt tu mane meilės gaivalu maitini
Ir tai žino nakties draugai visi
Aistringai bučiuoji lūpas šaltas
Visai nebijai ar pamatys kas

Lig ryto savo kerus tu skleidi
Ledinį šaltį iš širdies taip veji
Bet vos tik iš sielos traukias Šaltys
Tu greitai pabėgsi pro atvertas duris

Savo spindulius atsiuntusi saulė
Vėl grąžina mane į tikrą pasaulį
Ledine šiluma jos spinduliai dvelkia
Ir uždarau savo durų velkę

Mėnulio duktė pas mane kasnakt skubės
Kol danguj mėnulis kabės...