Ištylėtos maldos

Tapsmą stebėdamas
sugirgžda rąstas
iš praeities menamas –
menantis dabartį
Sutrūkusiom vaikiškom pėdom
per netektis
išnešei savąją –
manąją esatį.

Laumžirgius pievose
vasaros ganančios –
pasakom likusios
už stiklo mūsoto
Kaip abrozdėlis metų
paženklintas –
pageltęs tylėjimas
veidą nuglosto.

Priekrosny baugščiai
prigludęs laukimas
elgetą viltį sutinkant –
išlydint
Rūškanas sapnas
žolynais išbridęs
varsto rūdėtus vyrius
langinių.