Sunkus

Vasaris ir vasara niekuo nesiskiria
Tokie pat traukiniai tokie pat traukuliai
Vyno ir vynuogių skonis vienodas
Ir taip pat padalytas pasaulis į juodą ir jokį

Tie kas meldžiasi lapų kritimui nieko nelaukia
Jie lyg turkišką kavą geria vakaro tamsą
Iš mažučių puodelių kuriais gesina žvakes
Prie auksinėm širdim nusagstyto raudono altoriaus

Man atrodo mes matėmės aš tave pažinau
Paskutinis kareivi pralošto rudenio mūšio
Ar ne tu tarsi kaimo kvaišelis vasaros sapną
Paprašei dengti stalą jo paties šermenims?