rašyk.lt: Kūriniai / Arnika / Tuja

Sugers šaltinį takas neištryškusį,
kalnų tuja per juodą smėlį brenda.
Ir audra, tarp viršūnių paklydusi
jos sudriskusią žalzganą skrandą
tik žvirgždu nutaškys, ne rasa.

Kai išdžiūsta ir pienas, ir kraujas,
žaliaplaukė laumė basa
mėnesienoje galvą skalauja.

Blogas komentaras Rodyti?

2008-10-21 16:14

Vydė Brėkšta

Teisingai, čia taikliai apie mane :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-10-20 15:09

profi_laktika

Čia jau škvalas. Ačiū, kūrėja jums.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2008-10-20 12:12

Lugnis

"galvą skalauja." (čia prastai)

"Ir audra, tarp viršūnių paklydusi" - neskamba melodingumo atžvilgiu, nesižiūri paklydusi audra, kaip audra stiklinėje vandens. (bet noras išreikšti vėją taršanti kedenantį tujos ševeliūra, tinka; tik raiška - išraiškos priemonės ne kokios pasirinktos ir melodingume klumpa.)

toliau viskas patiko. tos dvi vietos tekstuke triko - klupo; ir nedėkinga, kad pabaiga nuslydus.
(Nuomonė vieno skaitytojų apie jūsų tekstuką pavadinimu "Tuja"). visai neblogas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas