Tik pamažu jaučiu, kad gyvenu,
kai tyliai laša lietus,
kai snaigės spindi už langų, šypsaus.
Tu širdyje man palikai:
ir vėtrą šėlstančią griežtai,
ir tylų liūdesį, kai be Tavęs....
Bet suprantu,
kad su Tavim švytėt galiu.
O ši diena, taip meiliai saulės apšviesta...