apie šešėlių teatro paukščius

šešėlių teatro paukščiai numirė, tačiau neverk,
jų plunksnas pasodinsime į pilką lauką
tu pamatysi - laukas skrydžiui atsivers
ir plunksnos debesim išaugs per visą skliautą

šilkiniais tvarsčiais mes aprišim kaulelius
sugis jie. kaip sugyja pirštai,
netekę mylimųjų vandenų, kuriuos lietus
jau milijoną metų kaip turbūt pamiršęs

stiklines akeles užglostysim ir užsūpuosim
minkštuos tarsi delnai kapuos paliksime medaus gėlių
neverki, pažadu, anapus juos surasim
gražius kaip sapnas ir kaip lietus šviesius.