Tamsi naktis ir šaltos grindys
Tyla tuščia ir vieniša
Suregztas žodis, mįslės neįmintos
Gera daina supuoja praeiti slapčia
Ir nesinori nieko spresti, nei sakyti
Galvoti, kurti ar linksminti tave
Pakabinau ant eglės savo širdį
Ir paslėpiau mintis po paklode
Šušildis lūpas šokolado skonis
Akis užmerksiu ir nuplausiu arbata
Šia naktį nieko aš nenoriu
Naktis juk nebylė stebinti mane.