Tik bobų vasara...

Kai laikas pasisuka
                          į bobų vasarą, -
tu neturi su kuo ja pasidžiaugti.
  Sėdi į krėslą ir mezgi.
    Tau gūdu,
                  lyg būtum pasiklydus girioj.
  Tu gailies, kad vienatvę visą laiką
                                                    gyrei,
                                                          gyrei,
    nesulaukdama tos vienintelės meilės didelės...
Bet ji atėjo.
                Atslinko slėniais rugsėjo,
pastovėjo priemenėj, numetė kažką ir...
                                                      išėjo.
Tu pradžiugai- tai ji!
Ta išsvajota mano meilė!
  Deja, tai buvo tik ... bobų vasara.