Laiškas Tėčiui

Mielas Tėti,
Noriu Tau padėkoti už viską, ką dėl manęs padarei:
Už tai, kad nepalūžai, kai mirė mama, bet verkei iš džiaugsmo, nes gimiau aš;
Už tai, kad išmokei kalbėti, vaikščioti, mokslo pagrindų;
Už tai, kad kad išmokei gerbti viską, ką Dievas yra sukūręs;
Už tai, kad niekada negriuvau – Tavo rankos visuomet spėdavo mane sugauti;
Už tai, kad vis kartojai man, kokia aš Tau brangi;
Už tai, kad vieną kartą pasakei, kad pyksti ant manęs, bet kokia meile spindėjo Tavo akys!
Už tai, kad tik prie Tavęs jaučiausi tokia bebaimė ir saugi;
Už tai, kad mane guosdavai: net tada, kai mirė mano šuniukas ir sapnuodavau košmarus, vidury sapno įsiterpdavai Tu ir aš iškart nurimdavau;
Už tai, kad mesdavai visus darbus, tik kad išklausytum, kas neduoda man ramybės;
Už tai, kad kai išgėręs mane pastūmei, iškart supratai padaręs klaidą;
Už tai, kad net tada neleidai man nukristi ant žemės;
Už tai, kad taip ilgai laukei nors vieno mano gyvastį išduodančiuo ženklo;
Už tai, kad vis atneši gėlių prie mano kapo;
Už tai, kad dabar sėdžiu tave apkabinus ir
Už tai, kad verkiame kartu.

          Su meile,
      Tavo dukrelė.


P. S.  Yra nemažai tėčių, kuriuos galėtume vadinti idealiais, tačiau net ir vienas neapgalvotas veiksmas gali sugriauti visą gyvenimą. Ačiū Dievui, mano gyvenimas kitoks. Turiu paprastą tėti, ir tuo džiaugiuosi. Ir tikiu, kad bet kuris tėtis, paskaitęs šį laišką, galėtų kažką atrasti, suprasti ar pritaikyti sau. To ir tikiuosi.