švelni mergaitė, skaudančiai gražiai
jos paakiai pudruoti stiklo šukėm
kraščiukai lūpų apsiūti melsvai
suskilęs veidas - kaip rytinis rūkas
ir žingsniai - tarsi luošo šokis,
liūdno varno dainos
liga, kai keist kažką jau nebenori
bet gali dar. lig vakaro laidos
o vakaras prasideda paklaikęs-
pravėręs langą erdvei atsiduos