Laiškas draugui.

Mielas drauguži, jau visai apie tave buvau pamiršusi, kol negavau iš tavęs laiško. Na, ir kaip ten Argentinoje? Koks oras? Ar graži gamta? Kiek tikrų draugų sutikai?
Jei tau įdomu, kaip sekasi man, tai žinok, pas mus viskas po truputį. Jau spalis - šiuo metu pradeda šalti. Visai neseniai praūžė rudeninis vėjas, kuris paauksavo visų medžių lapus. Tad vaizdas yra nuostabus, kaip gyva tokio nuostabaus reginio nemačiau!
Žinoma, labai pasiilgau tavęs ir Keri. Tiesa, o kaip gi Keri? Kaip jos akimis Argentina? Ar jai patinka? Ak... kaip pasiilgau tų dienų kartu, tų bemiegių naktų kai stebėdavome Grįžulo ratus, Paukščiu taką. Tų dienų, kai visiškai pavargę nutūpdavome vidury geltonų rapsų lauko ir svajodavome, svajodavome...
Na, ar atsimeni, kai kartą aptikome skaniausių kopūstų lysvę ir negalėjome atsispirti pagundai? Dar ir dabar jaučiu sotumą.
Jei dabar būtum čia, negalėtum atsigrožėti gamta... Noriu tau pasakyti, kad visi keliai veda čia, pas mus, į Lietuvą. Taigi, mielasis mano drauge, jau susiradau sau gerą vietelę ir įsitaisysiu giliam giliam miegui.
Lauksiu tavo laiško, ir žinoma tavęs patčio grįžtant pavasarį..
Su didele meile tavo Lui...