Ėjau namo

Skubėdamas iš kasdieninio žygio,
Norėdamas namo greičiau sugrįžt,
Sustojau prie sankryžos vienos.

Į ženklą pažiūrėjau, supratau,
Aš ne mašina, jis man nerūpi,
Svarbiau man laikas, ir nuėjau toliau.

Tada vėl pagalvojau, kodėl,
Kodėl prieš tai sustojau?
Norėjau juk greičiau sugrįžt.

Ėjau aš šimtą metrų tiesiai,
Ėjau... O kurgi aš ėjau?
Prisiminiau aš sankryžą staiga.

Turėjau sukt, galvojau apie kitką-
Ar aš žmogus, ar mašina,
Tad ir nepasukau, ėjau jau antrą šimtą.

Alaus išgert už nuotykį tą reiktų,
Galvojau kol bariuką pamačiau,
Velniop namus, nebepareisiu.