Trečias brolis

kvailys išsirenka
danguj sau žvaigždę
jai patiki savas
svajas šventas
likimo girto
jau pasmerktas
supūti
nieko nevertas
tiesas kurias tegirdi
žemės dvasios
nemokančios
žmonių kalbos...

aš patikėjau
žvaigždei
savo baltą meilę
savo paprastas
nykias mintis...
žvaigždė nukrito
kažkur
už horizonto
ir sudegė...
jos nepasiekė
mano paistalai...

vėliau...
žalioj pievutėj
juokėsi o galbūt
verkė
apgirtęs nuo tamsos
žmogus...