idilė

Nulūžo kulnelis, išlepusiai mergelei,
Prekybos centro tarpelis,
Matyt, prastai sudėtas, nes
Dėdė Antanas keistai susiraukęs.

Oi verkė, raudojo toji mergelė
Kaip ji gailėjo, nulūžusio kulnelio,
Namučio paršiuošt  negalės,
Teks klūpčiot pašoniais.

Ir Dėdei Antanui pagailo Mergelės,
Gailėjo, galbūt, ir kulnelio,
Bet širdis gailestingo žmogaus,
Ne iš kelmo kažkaip paspirta.

Padėjo tasai dėdė, Mergelei.
Padėjo ir kulneliui.
Padės dar kiek galės,
Dar daug šalelių aprėps.

Kuo daugiau padės,
Tuo mergelės mažiau liūdės.
Ir kulneliai nulūžę nesugebės
Žmoniškosios raudos viešumon ištempti.