Tamsi naktis jau atslenka į žemę
Išskleidžia savo juodą skarą prietemoj,
Ji užburia sapnais kiekvieną
Ir pakeri žavingu juoku vakarą tamsoj.
Vėl oras padvelkia baugiu pavojum
Sustirę paukščiai ant namų stogų negieda,
Jie tiki šviesesniu ir geresniu rytojum,
Kai saulės spindulėliai pamažu atrieda.