Ji užsisako pilną lėkštę deimantų ir atsisėda prie mano staliuko. Stebiu jos baltas blizgančias rankas, aštrų kaklą, staigias pjaunančias lūpas. Baigus valgyti sudaužo lėkštę ir kyla... Nepaliesti stalo įrankiai stebi mane iš minkšto popieriaus skiautės. Užmoku šeimininkui peilio dūriu ir nuseku paskui jos skaudžiai raudoną suknelę.
Uhh, tik kad tas nusekimas paskui raudoną suknelę labai filmiškas. Nors čia ir logiškai išplaukiantis... bet norisi ko nors labiau siurrealistiško, nei šis pernelyg yprastas veiksmas (: