2008-10-12 15:02
atkirpsiu gabalėlį rudenio peizažo
kol stebuklingas vaizdas neišbluko
žiema kada nutrins nuo medžių dažą
primins relikvija - ruduo juk buvo...
---------------------
o kai grožis, hmmm, tai žiema jau ne grožis? gal, gal, bet
"Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo?"
Antanas Baranauskas
pradžia iš "ANYKŠČIŲ ŠILELIS"
___________________________________
toks nieko posmiukas, vienas eilėraščio posmiukas, vis tik rašyčiau jį taip,
Palikčiau jame erdvės minčiai - judesiui, primažinčiau kategoriškumą teiginiais
Žus, arba grožis buvo. truputį to subjektyvumo spalvą pastelinčiau - daugiau šviesos, t.y. "bėlylos"* (baltos) įmesčiau. Tada jis ir vienas gautųsi didesnis erdvesnis šviesesnis minčiai, o dabar kai yra to BUVO GROŽIS, reiškia nebėra, Žuvo, reiškia nebebus, yra kategoriškumo spalvos, tada atrodo neišbaigtu, reikia daugiau posmiukų minčiai pavystyti, atskleisti, kodėl, kas kame kaip, atrodo nuotrupa. Bet fainai susiskaitė.
bėlyla - tapybiniai dažai - (balta Gali būti titano, gali cinko.) :D