Eime

Man Dievas liepė būti
čia, šioje žemėje.
Ir aš būnu.
Baigiu atbūti
tą amžinybės mirksnį,
vadinamą gyvenimu.

Ir aš-Jo tvarinys,
vardu Adelė,
dar kabinuosi
į gyvenimą
kaip ta
skruzdė maža...

Per tuos
septyniasdešimt metų,
kiek tik pamenu,
viskuo aš žemėje buvau:
ir vyturiu, ir akmeniu...

Gal greit paliepsi,
Dieve, man nebebūti-
nevaikščioti žeme.
Nukėlęs paskutinę kliūtį,
man pasakysi:
-Na, eime!
-Eime...