Vos tau išėjus pro duris
taip tapo tuščia ir tylu,
į sielą pasibeldė ilgesys
ir liūdesiu pasipuošė dangus.
Dar tik prasideda diena
ir viskas, rodos, prieš akis.
todėl saldžia citrinos arbata
skandinsiu melancholiškas mintis.
Ir balsas, tarsi švyturys,
mane pasiekęs iš toli,
neleis vienatvės jūroje paklyst.
Net ši diena nebe tokia niūri...


ledii






