Tikėti buvo lengva

Jau laikas
nuraškyt kartumą
apynių spurguose
su saule žaižaruojantį ir aitrų
rudens prisiminimą sustabdyti
gal smilkinius suspaudęs ilgapirštis vakaras
toks savas ir toks svetimas
su tėvo kepure smaluota
kad išsigelbėčiau nuo išnykimo
man paaukos save
po gelstančiu klevu
kurio galia tikėjau
ir tikėti buvo lengva
aš naują maldą sudedu
delnuos šermukšniais dega
atsisveikinimo laikas