Akla meilė

ir kam tiek melo nusagstytų akių
kraujuojančių širdžių
kai tyliai prie tavęs glaudžiu
lyg atspindžiu
ir tiesiai į akis isminga to dviveidžio žodžiai
vis viliodamas kažkur į rūką
lenkia basas
užsnūstu prie jo kaklo
jis nemiegantis karalius
bijo nukraujuot nors šalia aklo
jis neturi baimės jausti.