Sėdžiu ant bedugnės krašto.
Daug šikšnosparnių viduje laksto.
Nors nemoku aš skraidyti,
Bet įsivaizduoti galima pabandyti.
Lėkčiau šimtas dvidešimt greičiu,
Net policija man ne baisu.
Autostrada čia gera,
Leistinas greitis man ne bėda.
Plaukus man pleventų vėjai-
Pūgos, audros, viesulai.
Susimaišo visos vėtros,
Nes esu labai žemai.
Aitrų „Mynthon'ą“ sučiulpsiu
Ir papūsiu aš stipriai:
- Tegul šis bedugnės kampas
Virsta ledo rituliais.