Namai

Vėjas neša rudenio lapus
Paukščiai praskrenda pro šalį
Surasi mane baltuose namuose
Kuriantį savo pasaulį

Langai balto namo atviri
Pro juos aš daug ką matau
Bet tai ką norėčiau išvyst
Jau labai senai praradau

Baltos sienos išmargintos gėlėm
Jos vistiek baltos
Tarsi sutvertos kitiem

Akivaizdu kad aš nemoku mylėti
Kaip negimęs paukštis nemoka čiulbėti
Aš tik džiaugiuos kad turiu baltas sienas
Nors nekenčiu būti tarp jų vienas

Buvę sapnai aplanko dažnai
Parodo man kuo tapt galėjau
Teisia mane jie amžinai
Kad jais taip ir nepatikėjau

Draugavau su daina
Tačiau ji mano sielos neužpildė
Dabar aš vengiu jos
Nors ji šaukdama
Kartoja kad ji isšipildė

Gyvenu aš name tokiam kaip ir tu
Nors ir baltam...
Bet tai savotiškai gražu