Saldžių sapnų

Stovėsiu ir žiūrėsiu aš į tavo kvailą dangų
Ir į žvaigždes, kurios nekris šią naktį.
Deja, nežydi rudenį lelijos.
Tik paskutinis pulkas išskrenda ir nebegrįš,
Kol vakaras atslinks dienoj miegoti.

Kai krinta lapai po tuščiais lizdais
Ir loja Brisius apie antrą galą.
Pamelžus karvę i mėnulį žvelgs,
Ištars nebyliai - viso labo...

Tada matysiu tiktai ją, nes kris mėnulis,
O ne žvaigždės.
Svirplys raudos iš pat gelmės -
Juk tu dar čia, o ji negrįš.