Mylimas robotas

Tiesia savo geležinį pirštą i debesį
Ir šypso smagiai, atmestinai gaudo ir laukia,
Kol imsiu tiestis kartu skrybelėta, bet nejudri -
Dama, sėdinti šalia savo mylimo. Šalia pririšto.
Su aprūdijusiu meiles noru it ironija, nes tu dar tinki.
Nepastebejai, Izabele? Jis dar nesumirksėjo!
Stikline akimi apjuosia liemenį, niūniuoja tau,
Bet rodos atskirose gatvėse ir tu ir jo gerklė. Daina niekam
Sau švaistos begėdiškai. Ji gyvesnė ir už tave ir už mylimą.
Ji gyvesnė, nes kažkas įdėjo jam balsą, pirštus - visą buitį,
Kur tu apsimesti dalim nemokėtum.





Pagrindinis rėmėjas: The Rolling Stones - Wild Horses