Kai dūžta durys

Kai dūžta durys-ar nuo vėjo,
Ar nuo to, kad išeini...
Tik nepamirški savojo šešėlio
Ir  žodžių, kuriuos vergiškai tyli...

Kai dūžta durys-o jų šipuliai
Susminga į širdies nefritą;
Melagis, o savęs bijai,
Teisuolis, o vaizduoji kitą...

Kai dūžta durys.
Melo aidas-ar girdi? -
Kaip užslenka ant veido paniekos šešėlis...
Nereikia durų, jei tikrai eini...