Tu gimei - šiam pasauly,
Tu tiek verkiai ant motinos rankų.
Užaugęs meildei, Tėvynės laisvos,
Kovojai už laisvę senosios tautos.
Blaškeisi po pilkajį platų pasaulį,
Kol atradai tą vietą po saule.
Meldeisi tu Dievo - ramybės, taikos,
Dėl mūsų Tėvynės vardu Lietuvos!
Karolina, apie Tėvynę parašyti labai sunku. Reikia pagirti tave už drąsa, aš tikrai nedrįsčiau net bandyt rašyt, nors mano patys pirmieji eilėraščiai buvo kaip tik apie Lietuvą :-)
šį skaičiau specialiai, pavadinimas patraukė. Labai prasti ir negražūs eili u k ai apie Tėvynę, šia tematika. Jei ugdyti patriotizmą, kaip vieną iš būtinų vertybių dvasinėje skalėje, jei ugdyti pilietiškumą žmonėse, tokie eilėraščiai tik atgraso, tokie eilei sukuria greičiau nuostatą tartum patriotiškumas yra negatyvus tuštybės bruožas.
Labai nepaprastai sunku rašyti apie tėvynę, kad tame rašyme nebūtų atspindžio "panegiriškos pompos" . pirmos eilutės, jau Tėvynė prisegama motinai. Negera motina, jei vaikas ant jos rankų (kūdikis) tik verkia. O šiaip jau, greičiausiai nusiramina kūdikis ant motinos rankų, pagalvokite bent apie tai darydamas (darydama) gretinimus. Ant motinos rankų kūdikis geriausiai jaučia saugumo jausmą, ir nusiramina. Citata: "Tu gimei - šiam pasauly,
Tu tiek verkiai ant motinos rankų." ------ ant motinos rankų tik verkė verkė žmogus gimęs, o ant tėvynės rankų nusiramino... :DDDDDDDD
Žinoma prastas, labai prastas šis eilius, tačiau parašyti gerą eilių apie Tėvynę, sukelti tikrus ir nuoširdžius patriotiškumo jausmus skaitytojuje, priversti ne prievartos būdu, o žodžiu raiškiu jį suklusti gilesniuose pamąstymuose, pajausti tame TĖVYNĖ vertybę, yra labai nelengva.