„Būk man“

Būk man nesibaigiančiu miražu,
Tylia audra nakties,
širdyje kurk paveikslą gražu
ir visada teik sielai vilties.

Būk man besaike aistra,
danguje nepasiekiama žvaigžde,
meilės vergė amžina,
skrendati link laimės kregždė.

Būk man laiko ėdike,
tamsoje ryžkiausia šviesa,
aštriausios baimės žudike,
tarp skaudaus melo, didžiausia tiesa.

Būk man, karščiausia ugnis!
Būk man pradžia!
O aš amžiams būsiu tavo kalinis,
Tavo išsipildžiusi svaja.