Bent viduje laisva..

Po vandeniu norėčiau užmigti,
kad nieko nejausčiau,
kad būčiau šlapia ir vėsi.

Su tamsa norėčiau atsikelti,
kad saulės spinduliai nedegintų vidaus,
o prisiminimai nevarytų į
graužaties kampą.

Be žodžių norėčiau išeiti.
Taip kaip ir atėjau.
Be „labas“ ir „sudie“,
be „myliu“ ir „nekenčiu“.

O lapams krentant ir pirmiems rasos lašams gimstant,
norėčiau,
kad viskas būtų užmiršta.
Kaip ir viskas gimė – be skausmo ir ašarų
(viduje laisva)...