Ne, man tai patinka žiūrėti į ateiti; Kalėdos,
Valentinas, Kaziukas, Juozinės, Antaninės, Joninės... o kas atgal? Vien pagiros ir galvos
skausmas... Uuuuu. Baisu pagalvoti. Uuuu..
Buvo neblogas filmas apie tai, kaip moteris matė vyro žūtį, kaskart ją išgyveno, tada pamėgino tai pakeisti, o galop išėjo taip, kad pati tą žūtų to nenorėdama suorganizavo, nes kreipė į tai dėmesį. Tad... geriau tos ateities ir nematyt, o akimirkų nekartoti, gyvenimas tuo ir žavus, kad kaskart patiriame kažką vis naujo. Juk atsibostų visada skaityti tą pačią knygą ar rytais valgyti vis tokią pačią bandelę. Gyvenimas dažnai savimi kartojasi, bet jo skirtumai žavūs.
O tai pabandykite įsivaizduoti,kad tas senas kalendorius net neturi tos datos.Tarkim,baigiasi ties 2000-aisiais,o rodo 2001.07.10(pvz.).Na, nebent kalbate apie kokį ten deja vu fenomeną,valdomą pasąmonės...Nežinau,man dar neteko to patirti ir,tarkim,einant gatve ir pasukus galvą atgal,pamatyti,kas yra prieky(ar medis ar namas) ir panašiai...Bent jau man neteko to patirti :)