Taip nebūna [I]

Taip nebūna, kad dingtų visai be žinios mažas vaikas iš motinos įsčių.
Kad moksliuku vidurinėj vadintas piplys niekada nekrėstų kvailysčių.
Kad medelis, užaugęs prie tavo tvoros, būtų apvaisintas kito medelio.
Kad sapne nukeliavęs į ugningąjį Marsą, nubudęs skraidytum ant marsiečių laivelio.

Taip nebūna, kad patrinęs savo vazoną, pagaliau prisikviesi išsvajotąjį džiną.
Ant kaimynės, vėjo nuneštos kaldros staiga išvysi Aladiną.
Taip nebūna, kad žmonės vaikščiuotų lubom, jei tai ne kvaila reklama.
Kad vos gimusi ir įkvėpusi pirmojo oro, tu suprastum:
-Pagaliau esu mama!