turbūt vaikystės

takas gilėja debesyn
lyg mirtyn
lyg ir nieko čia tokio
tik vilties stokojantis vėjas
nuo kopų
lietaus lietaus supūdyta dangiena
kažkieno tylus šnabždesys
vis dažniau prisiminti
vaikystę reikia šaukti
artėjančią mirtį
bet kas jeigu
dabar taip?
kur reiktų dingti
kur dėtis reikėtų --

galbūt iš tiesų nieko čia tokio
nieko čia nebėra
tik byra
snaigės iš ligoto
vaikystės gruodžio o
dieve duok duonos bent
iki kūčių o jeigu
paslysiu -
paslysiu
ant savo
vaikystės pėdučių