nevarstomų durų jausmas

o tu prisimeni tą
        nevarstomų durų jausmą
    neusklęstas džiaugsmas būti
  mes po vieną išnarstėm likimą
tik pamiršom
            kaip ne po vieną būti
      iš naujo dėliojom šachmatus
  jūros kriauklėse ieškojom ošimo
neradę sapnavom atlantus
                taip ir vėl
taip ir vėl nenuilstamai laukiam
pasibaigęs atstumas žemėlapio saujoj
      apskritimas nubrėžtas
              todėl skęstam kartu
o tu prisimeni tą
            išsapnuotą aruodą
      nebeliko namų tik tas jausmas
  kai žmogus išeina į lietų
ties langais atsiveria akys     
              išskaitysim kartu
                      skiemenuosim po vieną