Namai, langai ir kaminai.
Pasaulis iš dalių.
Kiek daug turiu
Ir visiems dalinu.
Žvelgiu į tylą
Ir tai mane baugina.
Nustebus daug ko nerandu.
Nebėra medžių ir vaikų.
Nebėra pakilių balsų.
Pradingo viskas, ką branginu.
(Nuplovė upės vandenų)
Nebėra stebuklų
Ir tu gražių akių.
Nerandu spalvų
Ir vaivorykštės kelių.
O manęs nebuvo tiek trumpai...
Nunyko viskas nelauktai.
Pastatyti sunku.
Nebėra pamatų.
Aš vis skubu
Gyvent ritmu...
Ir viską iš lėto prarandu...