Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





svetrimga svetrimga

vaikystė

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Namai, langai ir kaminai.
Pasaulis iš dalių.
Kiek daug turiu
Ir visiems dalinu.
Žvelgiu į tylą
Ir tai mane baugina.
Nustebus daug ko nerandu.
Nebėra medžių ir vaikų.
Nebėra pakilių balsų.
Pradingo viskas, ką branginu.
(Nuplovė upės vandenų)
Nebėra stebuklų
Ir tu gražių akių.
Nerandu spalvų
Ir vaivorykštės kelių.

O manęs nebuvo tiek trumpai...
Nunyko viskas nelauktai.
Pastatyti sunku.
Nebėra pamatų.
Aš vis skubu
Gyvent ritmu...
Ir viską iš lėto prarandu...
2003-08-24 17:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 17 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-25 05:38
Anathema
Namai,langai ir kaminai.tai vat ši vieta nelabai.Po to ėjo geryn,geryn,o pabaiga,tai tokia ir graži ir liūdna ir svetima:)Na vidurys buvo geriausias:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-08-24 17:39
Vannille
Pabaiga nepatiko... Todel, kad norisi taip jai papriestarauti... Visa esybe:) Siaip kuriukas geras. Perskaitysiu dar...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą