raudonas

sniego upės sniego namas lauželis bamboje
vienišas kalno papas rausta iš gėdos
susirenku savo šunis penkiakojus
atšipusiais dantimis ir sausais liežuviais kėblinam
kad nesušaltum tau mano pilvo skraistė kad nenumirtum iš bado
kudlos dengia stogus rūbus be etikečių nereikia skalbti nei lyginti
malkos dega ir taip, kai prireikia, nelimpa
sniegas prie rankų sniegas
raudonas ir šoku iš ruonio pelekų pasisiuvus vestuvių sijoną
o ruonis vartosi patale nunertas ir atviras kokia
grožybė nusileisti i žemės vidurį regėti pavasarį
mažutytį sniego žiedelį sniegenos liežuvėlį