Nuvytas
aš jums tiesiog siūlau savo širdį, ale rankos tai ne.
2008-10-03 09:50,
-----------------
:D gerai, žiūrim ką turim tai gi:
"Ir kaip dabar
minutę šią
pasigailėjau aš -
esu juk ne kardiologas - o gaila
toksai pasiūlymas, žmogau slapyvardžiu Nuvytas,
ir ne į lankas -
neatsakyčiau jei juo būčiau - jūsų širdį
apžiūrėčiau "
:DDDDDD
na supratau asociaciją, čia maždaug humoro kampu pažvelgta, "net dangaus veidas nurausta, tik išvyksta atostogaut ir prasideda... širdžių suartėjimai..."
galim ir taip matyti galim ir kitaip, gyvybė po saule žemėje, ji mus visus ir sujungia, tuo atžvilgiu, jog žmonės ir visa kas gyva gyvenime susitinka. (gyvendami.) Saulė užgestų viskas pasibaigtų... Kas vakarą jie eina žiūrėti viena kryptimi, į tai ką rodos žino mintinai, o vis tik... Žmonės. ir jie tokie atsargūs - šiek tiek įsitempę, pradžioje sutikę veidus vieni kitų pirmais vakarais, "svarbūs, pozoje", antrą vakarą susitinka tuos pačius veidus, dar apsimeta kad nesimatę, trečią jau pagalvoja savyje, ir vakar mačiau, ketvirtą žiūrėk jau nusišypso, o penktą jau ir pasisveikina, paklausia kaip praleido dieną...
matote o eina saulės palydėt. Juk ji ir taip nusileis. bet gražu. "grožis išgelbės pasaulį, t.y. paveiks, nuo beprotybės išgelbės. nebe-reikalo pasakyta Japonų autoriaus:
***
"O vyšnių žiedai1
Nuo žirgo nukeliat
Patį valdovą"
***
"Pasauly šiame
Virš pragaro,
Gėriuosi žydinčiom vyšniom"
autorius: ISSA KOBAJAŠI
ir viskas po Saule, kol siela kūne - gyvybė po saule.
vasaros vakarais ką veikia žmonės atvykę pailsėti prie jūros. juk jie kiekvieną vakarą eina žiūrėti reginio - žiūrovai žiūrintys į vieną ir tą patį reginį - saulės nusileidimą. apšvietimas darosi kaip negatyve, virš jūros praskrenda juodos žuvėdros. atostogų pradžioje, kada saulė (apšvietimas - dangaus veidas, dangus turi daug veidų, sunkus švininis, lengvas plunksnuotas, vaiskus žydryne rėžiantis akį, juodaodis - nurasojęs spindinčiomis rasomis, visiškai juodas, ir tai saulė) tai gi, kada dangaus veidas nurausta - renkasi žiūrovai žiūrėti vieną ir tą patį spektaklį - žiūrėti kaip į sceną, ten vykstantį veiksmą - virš jūros, žiūrėti viena kryptimi,
kol užtemsta ir negatyvas, t.y. kaip foto - pozityvas ir negatyvas) TIK atostogų pradžioje žiūrovai rinkdamiesi pasižiūrėti vieno ir to paties, iki paskutinės minutės žinomo siužeto, tačiau veiksme jis vis kitoks - įspūdingas, nepakartojamas, jie nesisveikina. o jau po savaitės, rinkdamiesi žiūrovai žiūrėti viena kryptimi - pakrantėje pasako, labas vakaras... jie vis susitinka atėję į tą patį spektaklį, kuris kas kart turi naujų improvizacijų, tai keistą debesį, tai juodą žuvėdrą ir t.t.
kai dangaus veidas nurausta renkas žiūrovai žiūrėti spektaklio, kurį jau žino mintinai ir vis tik renkasi... iki kol pozityvas virs negatyvu ir negatyvas pajuoduos.
aga - paslėptas pasimątymas. :DDDDDDDDDDDD
biški per vėsu, bet toks jau tas smėlis negatyve - ir žuvėdros juodos. (o kokio pageidaujate jausmo Kirm?, :DDDDDD)