Reikalingas žmogus

Rankose baltą paukštę laikai
Iškelęs gyvenimo skausmui aukštai,
Šauki jai - Skrisk paukšte manoji!
Tačiau tavoji širdis to nenori...

Ji skleidžia plunksnas švelniąsias
Ir kyla į dangų nedrąsiai, nedrąsiai...
Sunku jai gyventi be tavo akių...
Vis ieško, vis ieško, o kurgi tu?

Ji žvelgia į aklą apleista praeivį
Nemato tavęs ir gieda: O meile!
Kodėl paleidai iš savo delnų?
Nejau nežinai, aš tavim gyvenu!

Kaip srauni srovė reikalinga upeliui,
Kaip dūlantys akmenys miško takeliui,
Kaip niūriai dienai apniukęs dangus,
Taip tu man esi reikalingas žmogus...