--- tan talan ---

tan talan -
      susiglamžę skardos skambalėliai,
      laibos kojos avelių tarpekliuos,
      liūdnos akys į kalnus, bučiuojančius dangų..

tan talan -
      nuo viršūnės ant stogo pabiro,
      ir po ratais, nuo skardžio į gelmę,
      nežiūrėk apačion, debesy pasiklydom..

tan talan –
      vienuolynai rausvi migdo varpą,
      rūstų gaudesį sugeria uolos..
      mano kaltės kerojas nevaldomom aibėm.

tan talan -
      ulba protekiais švelniai, nuaidi.
      džiausto skalbinius moterys, šypsos
      kiekviena savo langui, gyvenimui savo..

tan talan –
      dusliai tvinksi skambėjimas vėjy,
      kvapas karščio, kalendrų ir smėlio -
      dar plaukuos nušviesėjusiuos liko svaiginti..