Lietuvio dvasia

Kur gudūs miškai
kur beržai, ąžuolai
Ir stačiai išgulti laukai,
Ten kur pušys nakčia
Užliuliuos paslapčia .

Kryžiuočių kovota, neiškovoto
Žemė lietuvių vardu
Jos krantus skalauta vandenų,
Pakraščiai apsupti ežerų.

Baisu miškuose!
Kai žinai, gilumoje,
Tūno priešas, tūno grobis,
Tūno skarmalas kryžiuočio,
O ant jo-didysis kryžius,
Ten kur Jėzus pavaizduotas
Nukaltas ant kryziaus .
Mum jis reiškia garbę, viltį, meilę,
O kryžiuočiams -suneštas aukas
Į jų tamsią, baisią pilį.
Tuo ir skiriamės mes -
Dvasia, tikėjimu ir kryžium...