absurd […b‹s…:d] 1 absurdiškas, beprasmiškas 2 kvailas, juokingas

Neišgirstum nė žodžio, jei ne tas aidas. Tiesiog tupėtum savyje, savo sieloje, nebūtyje. Troškimais bandytum pajusti saulės šilumą, o akių vokų tamsa paglostyti švelniausią moters odos lopinėlį.
-Nužudyk, nužudyk, sudegink, sukapok, nekęsk, paskersk, užtildyk...
Vis sukasi ratu viena mintis.
-Nejaust, užgest...
Prakeikiau kelis šimtus pienių tik tam, kad tariamai išsiliečiau.
Karštas pienas su medumi nudegino liežuvį.
Privalau jį čiulpti ištisas valandas, dienas, savaites, mėnesius, metus.
Tiesiog čiulpiu. Kartais kramtau...
-Išžagink, sudraskyk, nekęsk, užmušk, pakark...
Čiaudulys ir stiprus galvos skausmas sukelia pykinimą.
Apsinuodijimas gyvenimu labai rimta bėda.
Pasitraukiau nuo bėgių tik išgirdęs mamos kvietimą pietų savyje.
Aplytas ir žiovaujantis negrįžau namo savaitę.
-Išnykt, neįkvėpt...
Perbridus mažą miško upelį nepasijutau geriau, nors kitame krante ir liko mano loginis mąstymas.
Pasiklydimas labirinte nėra baisiausia kas begali būti.
Okupuosiu didžiausią sostinės dalį, kad žūčiau.
Apkramtytas senas žaislas nebėra sentimentalus.
Užlipau ant žalios kėdės bandydamas palaižyti ar paliesti dangų.
Tik keli aguonos grūdeliai nutūpė ant mano delno.
Vis jaučiausi priblokštas tavo vakar pasakytų žodžiu.
Pasikoriau spintoje.
-Perdurti, sužaloti, apkarpyti, nupjauti...
Nepaliestum to audinio, jei ne tas vėjas. Tiesiog stovėtum vienui vienas gatvėje.
Trokšdamas atrasi kažką naujo: pajusti Jo prisilietimą, lytinį potraukį Jam.