Ir vėl tu šiandiena beprotė
Kvailems save aukoji.
Nesvarbūs žmonės vien apie tave galvoja,
O tie kurie meluoja tiktai tave doroja.
O šiandiena beprote tu vėl kaskart raudoji
Ir duonos tebenori,
Kaip to melagio apmeluoto žodio.
O šiandienos beprotės viltys-
Užčiaupti tą, kuris many tūnojo.
Su tais kurie danguj klajojo,
Su tais jau šiandiena nebeatjojo.


Swetimkunis


