Aš pakelėj…

Aš gluosnis, rymantis prie kelio
Aš gyvenu šitam kely,
Vadinasi jisai gyvenimu
Trumpam atėjęs ir išnykęs nebūty...

Kai pirmas pumpuras išsprogo
Buvau aš kvailas, ir stiprus, kaip niekad
Norėjau augt prie kito kelio
Deja, bet rinktis per vėlu...

Praeina minios, nesustoja žmonės
Kai kam šešėlis aš esu
Kai kam prie mano kūno nusišlapint noris
Bet toks gyvenimas, sunku.

Tačiau nesu aš pelenai, galiu pakilt,
Bet ar to reikia
Jei būčiau malka teikčiau džiaugsmo,
Prie židinio susėdus vakarais;
Tačiau klaidų savų aš ištaisyti negaliu
Nes tai kas padaryta-neįmanoma nepakeist - vėlu...