Kvaila senatvė (viskam ateina galas)

Ruduo. Auksiniai lapai šiugžda bėgančiu taku
Parimęs medis laukia...
Ateis Gruodys paženklinęs šakas
Ir lauks tavęs šiandien... Ir visada....

Pakilęs speigas rudą lapą blaško
Tavęs nėra...
Paženklintas mirtim tau rašo
Per skausmą, per kančias ir per viltis.

Kurlink gyvenimas mus suka?
Ką mano siela nori pasakyt?
Taip noris bėgt tolyn nuo šito purvo
Aukštyn, tolyn ir siekiant tą suprast...

Jausmai, viltis ir pyktis
Aš nežinau, o kiek tai tikra?
O kas tai? Aš negaliu sau atsakyt...
Bet ir nenoriu, man to nereikia
Aš tai patyriau.
Viskas.