Gyvybės garsas aidų aidais į tolį nusirito,
Iš ugnies ir pelenų kalvos.
Iš liekanų cinamono ir plunksnų mažas paukštis išsirito
Ir klyktelėjo gyvybe...
Naujos aušros...
Tėvo pelenus į kiaušinį miros jis surinkęs,
Į Heliopolį nunešė palaidot.
Debesys virš jo galvos palinkę
Kvietė...
Kvietė dieną nuo nakties išskaidyt.
Išskleidė sparnus plačiai į šonus
Vienas iš dievo RA pavidalų.
Kilo...
Kilo jis aukštai į dangų,
Saule švietė plunksnos, auksinių jo sparnu.
Gyvybės klyksmas per dangų nusirito,
Klausėsi jo žemė ir dangus.
Didingas paukštis per perlų arkas skrido-
Dienos karalius. Jam lenkias,
Ir stiebas... Ir žmogus...
P. S. benu vadintas feniksas egiptiečių mitologijoje...