„Šiaurės vėjas“

Žingsnis arčiau prie vienumos,
mintys į praeitį pabėga.
Laisvė nesuteikia šiltos globos,
aistra jau kelios dienos kaip miega.

Užmerkiu akis ir krentu,
o manęs niekas negaudo.
Kur tavo rankos, nesuprantu,
jau akys nuo ašarų paraudo.

Bemiegės naktys manęs laukia,
tyras skausmas jau kankina.
Geriau užsidėti kaukę,
tegul niekas neramina.

Tavo išdavystė man kaip vinis,
Įsmeigtas tiesiai į širdį.
Kaip ją išgydyt? Kokia išeitis?
Bet niekas šių klausimų negirdi.

Tamsi naktis apgaubia mano siela,
Kančios pradeda virpėti.
Norėčiau pagauti savo šiaurės vėją,
Kartu su juo į pasaulio kraštą pabėgti.