Ir kas gi gali būt skaudžiau už išdavystę?
Trapi širdis suskilus į kelias dalis.
Tereikia dar vieno varveklio smailo,
Ir nebegalima bus susigrąžinti praėjusio laiko.
Žinau, skaudu dabar ir tau.
Juk ne veltui sakoma, kad su laiku ateina protas.
Galbūt taip pat užgis ir mano žaisdos laikui bėgant,
Kurias pradeginai mano širdį.
Atsiprašymams nebėra jau laiko,
Niekas nebegali man padėt.
Tik norėčiau pasakyti švelniai,
Vistiek karštai tave myliu.