Patys pirmieji poetai nemato
Jie tyli ir lieja arbatą ant lapų
Jie rašo ne plunksna o pirštų galiukais
Pridengę praeivius senais atvirukais
Dulkėti it siena anapus plakato
Jie rašalu savo plaštakes nutapo
Plasnoja jos ratais penktoj aveniu
Kol Jie vis dar varto arbatos meniu


Avenue






