Tau Išėjus

tai baigėsi vakar naktį
kada kaimynė nustojo alsuoti,
savo vyro vardą dejuoti
ir žvaigždės nustojo degti,
ir snaigės nebekrito,
galų gale, dabar ne žiema,
o ir žvaigždės krenta tik tavo vienos galvoje
saldžių sapnų

ryto spinduliai nepažadins tavęs
jie bus bejėgiai

aš tave praradau manų košėje
vėl išgirdęs tavo šauksmą
įsidedu daugiau uogienės,
kad nutiltum.
...bet tu juk visada sugebėjai apeiti sistemą, 
jeigu ne manų košėje, tai alaus bokalo dugne
šmėsčioji prasegta palaidinuke, kvieti
gerai jau, gerai, ateinu
haha, o tu jau ir buvai patikėjusi...

man tavęs negaila
tu neleidai tiesiog gyvenimui tekėti šia vaga, 
ne viskas yra taip, kaip norėtum
tu vertei manyti, kad viską galima pakeisti
kol verkdavai viena, minkydama tešlą pyragui
tu vertei manyti, kad dar spėsime gyventi
bet tai baigdavosi,
kada pavėluodavai į išpardavimus keturkampėse dėžutėse-parduotuvėse

niekas nepasikeis
stiprusis alus taip ir liks mielas tik tau vienai
kada žmonės gedulo kostiumais lydės tave žemyn
skanaus, išgerkime už mirusius draugus
ir už tuos, kas pragėrė mus.