kai slepiuosi už minčių,
guosdama bereikšmį ir beprasmį, tik labai reiklų
ir tylų egoistą. -
Niekas nesikeičia,
nors ir iškelta galva į padangę
sopiu žvilgsniu prašau debesies
viską iki panagių baltumo sulyti
išpūsti ir vėją galvoje palikti..
Niekas nesikeičia.
Trankausi po dykumą melo ieškodama.
Tykau priežasčių smėlio vingiuose.
nėra manęs, nes aš išsigandau
galimų pokyčių.


Lakoniška





