***

nuo duonos riekės saujoj
lyg angelo sparnų
jaukioj minkštoj pagalvėj
tarp mirgančių sapnų.
tu pas mane ateisi
su pienės lengvumu
ir paslaptį atskleisi
su meile be krantų.
o aš ilgėsiuos pievų,
šnarėjimo sparnų
minkštučių samanėlių
ir mėlynų akių.
po samtį balto vyno
ir klegesio puotos.
sudėtos laimės skrynioj
ir baltumos skliautuos.
gilios dangaus žydrynes
aukštų, didžių kalnų.
kelių kur susipynę
į tūkstančius kasų.
nuo duonos riekės saujoj
nuo šypsenos šiltos
tavęs manam pasauly
ir miegančios tylos.